čenksėti

čenksė́ti, čénksi, -ė́jo 1. tr. kapoti (snapu), lesti: Ką ten višta taip čénksi, gal grūdus baigia sulesti Ps. 2. intr. kapoti (kirviu): Girdėjau kirvius miške čénksint, matyt, ką kerta Č. ║ žvangėti, čerkšėti: Čenksi brozda prie šono šoblelės LTR(Tvr).